Gyvūnų augintojai gali gauti valstybės pagalbą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad paraiškos ir dokumentai galės būti teikiami nuo 2017 m. vasario 1 d. iki kovo 2 d.

Nerašyta taisykle tampa metų sandūroje apžvelgti praėjusiųjų rezultatus. O tai, kad 2016-ieji ūkininkams buvo tarsi važinėjimas amerikietiškais kalneliais, turbūt neužginčys niekas.
Pienininkai metus sutiko staigiai krisdami žemyn, o jei ne kilti aukštyn, tai bent į vėžes sugrįžti pradėjo tik antroje metų pusėje. Augalininkams – didžiausias supurtymas įvyko prasidėjus javapjūtei, kai derlių įkalino lietūs. O su nežymiais nuosmukiais ir pakilimais 2016-uosius pragyveno mėsine galvijininkyste ir paukštininkyste besiverčiantys ūkininkai. Tačiau visa ūkiška visuomenė Naujuosius metus pasitinka viltingai.

Panevėžio r., Algirdiškyje, UAB „Panevėžio veislininkystė“ parodų bazėje, praėjusį savaitgalį vilnijo tradicinė metų šventė – veislinių gyvūnų paroda, kurioje pademonstruoti produktyviausi ir gražiausi mūsų šalies žemdirbių išpuoselėti įvairių veislių gyvuliai bei paukščiai. Šiemet pirmą kartą pati UAB „Panevėžio veislininkystė“ buvo ne tik renginio erdvės teikėja, bet ir pagrindinė jo organizatorė, programoje numačiusi vietos ir spalvingiems reginiams, ir dalykiškoms veislininkystės profesionalų diskusijoms.

Įstatymas agroverslą saugo nuo agroverslo?

„Gauti informacijos apie ūkiuose laikomus galvijus, vaizdžiai tariant, „misija neįmanoma“. Todėl belieka remtis vien asmeninėmis pažintimis“, – teigia UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ vadovas Alvydas Pečiulaitis mėsinės galvijininkystės sektoriui šią vasarą vadina istorine, mat už pagal gyvąjį svorį į Turkiją parduotus gyvulius gauta po 3 Eur/kg. O tai aukščiausia kada nors iki šiol Lietuvos ūkininkams sumokėta kaina. Ir šis sėkmingas sandoris, tikėtina, nebus vienintelis, jei tik Lietuva sugebės konsoliduoti pajėgas ir nenuvils pirkėjų iš Turkijos lūkesčių. Tačiau tam reikia kelių „dedamųjų“: ūkininkams didinti pasiūlos apimtis plečiant veislinių bei mišrūnų bandas, o „Baltic Cattle“ ir kartu su ja dirbančiai „Panevėžio veislininkystei“ – laikyti „ranką ant pulso“ ir turėti išsamios informacijos apie ūkius, kurie konkrečiu metu gali pasiūlyti parduoti tam tikrą galvijų skaičių. Tačiau aiškėja, kad gauti tokios informacijos Lietuvoje „misija neįmanoma“, nes nuo tarpininkų, pasiryžusių žemdirbiams padėti sėkmingai parduoti produkciją, (šiuo atveju nuo Žemės ūkio ministerijos įsteigtos valstybinės įmonės ir žemdirbių savivaldos sukurto kooperatyvo), tuos pačius žemdirbius „saugo“ Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

Naujuoju ES finansiniu periodu gyvulininkystę pripažįstant prioritetine žemės ūkio šaka, pradėjus mokėti tiesiogines išmokas už iki 12 mėn. amžiaus ūkyje išlaikytus mėsinius galvijus, o šiais metais ir teikti finansinę paramą įsigyjantiesiems juos veislinius, šalyje jau juntamas mėsinės galvijininkystės sektoriaus pagyvėjimas. Tačiau Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Alvydas Pečiulaitis teigia, kad Lietuvoje santykinai labai jauna mėsinės galvijininkystės šaka tebėra trapi. Todėl norint, kad ji reprezentuotų šalį atsiveriančiose JAV, Kinijos bei kitose rinkose, būtina tiek aktyvi pačios LMGAGA veikla, augintojų kooperacija, tiek ir nuosekli valstybės politika, kad viena ranka augintojams duodant, kita nebūtų atimama.

Už buliaus įvertinimą – mažiau nei už triušio

Mėsos sektorius Lietuvoje nėra toks kooperuotas kaip pieno ar grūdų, tad kiekvienas bandymas susiburti– čia itin vertingas. Trys mėsos kooperatyvai, su kuriais bendravome, įsikūrę, palyginti, neseniai.

2011 m. gruodžio 12 d. Žemės ūkio rūmuose susirinkę ŽŪR, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos ir 5 pieno kooperatyvų atstovai įkūrė kooperatinę bendrovę “Baltic Cattle”. Tai pirmoji bendrovė Lietuvoje, kurios steigėjai – ne pavieniai ūkininkai, o jų kooperatyvai ir organizacijos